Vieną gražią saulėtą popietę vaikštinėjome parke, rinkome kaštonus, giles, grožėjomis rudeniu. Berenkant kaštonus pradėjome kalbėtis, fantazuoti ir juokauti:
vargšai „benamiai“ kaštonai. Iškrenta iš medžio (turbūt skaudžiai…), sudūžta jų namelis… guli sau ant šaligatvio, kartais kažkas juos tiesiog paspiria…. vargšeliai… Turbūt jiems labai šalta ir liūdna….
Net pagailo kaštonų ir tada sugalvojome, kad reikia nors keletą jų pralinksminti ir sukurti jiems naujus- linksmus namučius. Grįžome namo, pasiėmėme plastilino ir pradėjome lipdyti. Akimirka kita ir pradėjo šypsotis mūsų kaštonai. Tada pavadinome juos linksmais vardais. Vienas mašavabalis, kitas ponvabalis, dar turime moivabalį, zombį, miegalę- snaudalę. Dabar su jais žaidžiama ir sukuriama įvairiausių istorijų. 🙂
