Tikriausiai daugelis vaikų žiūri ir mėgsta kiekvieną šeštadienį 9 val. per LNK rodomą laidą „Atgal į vaikystės miestą“. Taigi, vieną gražų šeštadienio rytą, pažiūrėję šią laidą, mūsų draugai Kristupas ir Rusnė, pagavo idėją ir ją įgyvendino. Šešėlių teatras juos taip įkvėpė, kad žaidė ne vieną valandą, prigalvojo begales pasakų, kurios nuoširdžiai prajuokino mamą. Tikriausiai iš juokų būtų nualpęs ir katinukas, jei mokėtų juoktis 😀
Žaidimui pasigaminti reikia dėžės, baltos medžiagos gabalėlio, prožektoriaus arba stalinės lempos ir būtinai pasakos herojų, kurių siluetus reikia nusipiešti ant kartono, iškirpti ir pritvirtinti prie pagaliuko.
Kristupo istorija, kurios pavadinimas labai intriguojantis, vadinosi „Miesto tragedija“
Vieną rytą žmona žadina vyrą ir liepia jam eiti į darbą. Bet jis nuėjo ne į tą pusę ir sutiko pasiklydusį KUPNARUGARĮ (dabar reklaminė pauzė, nes Kristupėlis mokinasi, kaip teisingai reikia ištarti kupranugaris 🙂 ) Pasigirdo garsas prrr ir prasidėjo natūralus miesto bombardavimas.
Štai taip 😀
